noun · masculinethird declension
pugilātor
pugilātor m (genitive pugilātōris)
Classical[pʊ.ɡɪˈɫaː.tɔr]Ecclesiastical[pu.d͡ʒiˈlaː.tor]
Meaning
- boxer, pugilist
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | pugilātor | pugilātōrēs pugillātōrēs |
| genitive | pugilātōris pugillātōris | pugilātōrum pugillātōrum |
| dative | pugilātōrī pugillātōrī | pugilātōribus pugillātōribus |
| accusative | pugilātōrem pugillātōrem | pugilātōrēs pugillātōrēs |
| ablative | pugilātōre pugillātōre | pugilātōribus pugillātōribus |
| vocative | pugilātor | pugilātōrēs pugillātōrēs |
pŭgĭlātor, ōris, m. id.,
I. a boxer, pugilist (post-class. for pugil), Arn. 1, 10.
Origins
From pugil.
Descendants
- Italianpugilatore