proper noun · masculinesecond declension
Orgocynī
Orgocynī m pl (genitive Orgocynōrum)
Classical[ɔrˈɡɔ.ky.niː]Ecclesiastical[orˈɡɔː.t͡ʃi.ni]
Meaning
- A tribe of Crimea mentioned by Pliny
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | — | Orgocynī |
| genitive | — | Orgocynōrum |
| dative | — | Orgocynīs |
| accusative | — | Orgocynōs |
| ablative | — | Orgocynīs |
| vocative | — | Orgocynī |