noun · femininethird declension
mīnctiō
mīnctiō f (genitive mīnctiōnis)
Classical[ˈmiːŋk.ti.oː]Ecclesiastical[ˈmiŋk.t͡si.o]
Meaning
- Late Latinurination
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | mīnctiō | mīnctiōnēs |
| genitive | mīnctiōnis | mīnctiōnum |
| dative | mīnctiōnī | mīnctiōnibus |
| accusative | mīnctiōnem | mīnctiōnēs |
| ablative | mīnctiōne | mīnctiōnibus |
| vocative | mīnctiō | mīnctiōnēs |
minctĭo, ōnis, f. mingo,
I. a making water (post-class.), Veg. Vet. 1, 50.
Origins
Derived from the root of mingō (“to urinate”) + -tiō.
Descendants
- Italianminzione