adjectivethird-declension two-termination adjective
karibaēnsis
karibaēnsis (neuter karibaēnse)
Classical[ka.rɪ.baˈẽː.sɪs]Ecclesiastical[ka.ri.baˈɛn.sis]
Meaning
- relationaltwo terminationKariba
Declension
| form | masculine | feminine | neuter |
|---|---|---|---|
| nominative | karibaēnsis | karibaēnsis | karibaēnse |
| genitive | karibaēnsis | karibaēnsis | karibaēnsis |
| dative | karibaēnsī | karibaēnsī | karibaēnsī |
| accusative | karibaēnsem | karibaēnsem | karibaēnse |
| ablative | karibaēnsī | karibaēnsī | karibaēnsī |
| vocative | karibaēnsis | karibaēnsis | karibaēnse |
| form | masculine | feminine | neuter |
|---|---|---|---|
| nominative | karibaēnsēs | karibaēnsēs | karibaēnsia |
| genitive | karibaēnsium | karibaēnsium | karibaēnsium |
| dative | karibaēnsibus | karibaēnsibus | karibaēnsibus |
| accusative | karibaēnsīs karibaēnsēs | karibaēnsīs karibaēnsēs | karibaēnsia |
| ablative | karibaēnsibus | karibaēnsibus | karibaēnsibus |
| vocative | karibaēnsēs | karibaēnsēs | karibaēnsia |