adjectivethird-declension two-termination adjective
karakumēnsis
karakumēnsis (neuter karakumēnse)
Classical[ka.ra.kʊˈmẽː.sɪs]Ecclesiastical[ka.ra.kuˈmɛn.sis]
Meaning
- relationaltwo terminationKarakum (desert)
Declension
| form | masculine | feminine | neuter |
|---|---|---|---|
| nominative | karakumēnsis | karakumēnsis | karakumēnse |
| genitive | karakumēnsis | karakumēnsis | karakumēnsis |
| dative | karakumēnsī | karakumēnsī | karakumēnsī |
| accusative | karakumēnsem | karakumēnsem | karakumēnse |
| ablative | karakumēnsī | karakumēnsī | karakumēnsī |
| vocative | karakumēnsis | karakumēnsis | karakumēnse |
| form | masculine | feminine | neuter |
|---|---|---|---|
| nominative | karakumēnsēs | karakumēnsēs | karakumēnsia |
| genitive | karakumēnsium | karakumēnsium | karakumēnsium |
| dative | karakumēnsibus | karakumēnsibus | karakumēnsibus |
| accusative | karakumēnsīs karakumēnsēs | karakumēnsīs karakumēnsēs | karakumēnsia |
| ablative | karakumēnsibus | karakumēnsibus | karakumēnsibus |
| vocative | karakumēnsēs | karakumēnsēs | karakumēnsia |