noun · masculinethird declension
irrītātor
irrītātor m (genitive irrītātōris)
Meaning
- inciter, instigator
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | irrītātor inrītātor | irrītātōrēs inrītātōrēs |
| genitive | irrītātōris inrītātōris | irrītātōrum inrītātōrum |
| dative | irrītātōrī inrītātōrī | irrītātōribus inrītātōribus |
| accusative | irrītātōrem inrītātōrem | irrītātōrēs inrītātōrēs |
| ablative | irrītātōre inrītātōre | irrītātōribus inrītātōribus |
| vocative | irrītātor inrītātor | irrītātōrēs inrītātōrēs |
irrītātor (inr-), ōris, m. 1. irrito,