proper noun · masculinesecond declension
Ioviānus
Ioviānus m sg (genitive Ioviānī)
Classical[jɔ.wiˈaː.nʊs]Ecclesiastical[jo.viˈaː.nus]
Meaning
- A Roman Emperor, Jovian
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | Ioviānus | — |
| genitive | Ioviānī | — |
| dative | Ioviānō | — |
| accusative | Ioviānum | — |
| ablative | Ioviānō | — |
| vocative | Ioviāne | — |
Origins
From Iovis (genitive of Iuppiter) + -iānus.
Descendants
- ItalianGioviano