noun · neutersecond declension
imprōvīsum
imprōvīsum n (genitive imprōvīsī)
Classical[ɪmˈprɔ.wɪ.sũː]Ecclesiastical[imˈprɔː.vi.s̬um]
Meaning
- that which is unforeseen, an emergency
- unexpectedly, suddenly
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | imprōvīsum | imprōvīsa |
| genitive | imprōvīsī | imprōvīsōrum |
| dative | imprōvīsō | imprōvīsīs |
| accusative | imprōvīsum | imprōvīsa |
| ablative | imprōvīsō | imprōvīsīs |
| vocative | imprōvīsum | imprōvīsa |