noun · femininethird declension
exsolūtiō
exsolūtiō f (genitive exsolūtiōnis)
Classical[ɛks.sɔˈɫuː.ti.oː]Ecclesiastical[eks.soˈlut.t͡si.o]
Meaning
- release, discharge
- payment
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | exsolūtiō | exsolūtiōnēs |
| genitive | exsolūtiōnis | exsolūtiōnum |
| dative | exsolūtiōnī | exsolūtiōnibus |
| accusative | exsolūtiōnem | exsolūtiōnēs |
| ablative | exsolūtiōne | exsolūtiōnibus |
| vocative | exsolūtiō | exsolūtiōnēs |
exsŏlūtĭo, ōnis, f. exsolvo. *
I. A release, discharge, Capito ap. Fest. p. 238, 19 Müll.—
II. In partic., a payment (post-class.):
vectigalis, Dig. 20, 1, 31: totius debiti, ib. 32, 1, 33.Origins
Descendants
- Englishexolution
- Englishexsolution