adjectivefirst/second-declension adjective
Duīlius1
Duīlius (feminine Duīlia, neuter Duīlium)
Classical[duˈiː.li.ʊs]Ecclesiastical[duˈiː.li.us]
Meaning
- adjectiveof or pertaining to gens Duīlius
Declension
| form | masculine | feminine | neuter |
|---|---|---|---|
| nominative | Duīlius | Duīlia | Duīlium |
| genitive | Duīliī | Duīliae | Duīliī |
| dative | Duīliō | Duīliae | Duīliō |
| accusative | Duīlium | Duīliam | Duīlium |
| ablative | Duīliō | Duīliā | Duīliō |
| vocative | Duīlie | Duīlia | Duīlium |
| form | masculine | feminine | neuter |
|---|---|---|---|
| nominative | Duīliī | Duīliae | Duīlia |
| genitive | Duīliōrum | Duīliārum | Duīliōrum |
| dative | Duīliīs | Duīliīs | Duīliīs |
| accusative | Duīliōs | Duīliās | Duīlia |
| ablative | Duīliīs | Duīliīs | Duīliīs |
| vocative | Duīliī | Duīliae | Duīlia |