proper noun · masculinesecond declension
Bonifātius
Bonifātius m sg (genitive Bonifātiī or Bonifātī)
Classical[bɔ.nɪˈfaː.ti.ʊs]Ecclesiastical[bo.niˈfat.t͡si.us]
Meaning
- a male given name
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | Bonifātius | — |
| genitive | Bonifātiī Bonifātī | — |
| dative | Bonifātiō | — |
| accusative | Bonifātium | — |
| ablative | Bonifātiō | — |
| vocative | Bonifātī | — |
Origins
Descendants
- EnglishBoniface
- EnglishBonifatius