proper noun · masculinesecond declension
Boiocalus
Boiocalus m sg (genitive Boiocalī)
Classical[bɔjˈjɔ.ka.ɫʊs]Ecclesiastical[boˈjɔː.ka.lus]
Meaning
- masculinesingularA leader of the Ansibarii
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | Boiocalus | — |
| genitive | Boiocalī | — |
| dative | Boiocalō | — |
| accusative | Boiocalum | — |
| ablative | Boiocalō | — |
| vocative | Boiocale | — |