noun · masculinesecond declension
spacus
spacus m (genitive spacī)
Classical[ˈspa.kʊs]Ecclesiastical[ˈspaː.kus]
Meaning
- masculinetwine
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | spacus | spacī |
| genitive | spacī | spacōrum |
| dative | spacō | spacīs |
| accusative | spacum | spacōs |
| ablative | spacō | spacīs |
| vocative | space | spacī |
Origins
Probably from Ancient Greek σφάκος (sphákos).
Italo-Romance
- Italianspago