adjectivefirst/second-declension adjective
ruidus
ruidus (feminine ruida, neuter ruidum)
Classical[ˈru.ɪ.dʊs]Ecclesiastical[ˈruː.i.dus]
Meaning
- adjectiverough
Declension
| form | masculine | feminine | neuter |
|---|---|---|---|
| nominative | ruidus | ruida | ruidum |
| genitive | ruidī | ruidae | ruidī |
| dative | ruidō | ruidae | ruidō |
| accusative | ruidum | ruidam | ruidum |
| ablative | ruidō | ruidā | ruidō |
| vocative | ruide | ruida | ruidum |
| form | masculine | feminine | neuter |
|---|---|---|---|
| nominative | ruidī | ruidae | ruida |
| genitive | ruidōrum | ruidārum | ruidōrum |
| dative | ruidīs | ruidīs | ruidīs |
| accusative | ruidōs | ruidās | ruida |
| ablative | ruidīs | ruidīs | ruidīs |
| vocative | ruidī | ruidae | ruida |
rŭĭdus, a, um, adj., perh.
I. rough:
pilum (in pisturā), Plin. 18, 10, 23, § 97.