noun · masculinethird declension
dispositor
dispositor m (genitive dispositōris)
Classical[dɪsˈpɔ.sɪ.tɔr]Ecclesiastical[disˈpɔː.s̬i.tor]
Meaning
- masculinedisposer
Declension
| form | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | dispositor | dispositōrēs |
| genitive | dispositōris | dispositōrum |
| dative | dispositōrī | dispositōribus |
| accusative | dispositōrem | dispositōrēs |
| ablative | dispositōre | dispositōribus |
| vocative | dispositor | dispositōrēs |
dispŏsĭtor, ōris, m. id.,
I. a disposer, arranger:
mundi deus, Sen. Q. N. 5, 18, 4: rerum naturae (of the Λογος), Lact. 4, 9, 2.